Tylioji čečėnų genocido fazė Balandis 19, 2008
Posted by niekolabaitokio in TarptautinėPolitika, Žmogaus teisės.add a comment
 |
„Užsienio įvykių komentaras“, „Žinių radijas“ Kol pasaulis pagrindinį dėmesį nukreipęs į separatines Gruzijos respublikas ir Rusijos grasinimus jas aneksuoti, Pietų Kaukazas lieka pamiršta žemė. Čečėnijoje tarsi jau nėra karo, vyksta taikus krašto atstatymas, pasipriešinimas palaužtas, naikinami paskutiniai sukilėlių likučiai. Tokia aplinka tenkina Maskvą, kuri lyg ir atsikratė įdėmaus pasaulio žvilgsnio į nualintą Čečėniją. Bet ši rimtis apgaulinga. Kaip penktadienį kalbėjo Seime surengtos apskritojo stalo diskusijos „Taikos Čečėnijoje galimybės“ dalyviai, iki taikos čia dar toli. Tiesiog vainachų žemės okupacija perėjo į tylią fazę, čečėnų genocidą palikta vykdyti Maskvos samdiniams. Tai beveik tikslios konferencijos dalyvių iš Kaukazo, Lenkijos, Rusijos, kitų šalių pranešimų formuluotės. Šią savaitę Strasbūre vykusioje Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos sesijoje paskelbtas pareiškimas, kad 47-ioms Tarybai priklausančioms valstybėms „labiausiai kelia nerimą“ žmogaus teisės Čečėnijoje ir Ingušijoje. Prieš tai ataskaita apie padėtį Kaukaze buvo svarstyta tik 2006-ųjų sausį, bet per tą laiką, organizacijos „Amnesty International“ duomenimis, žmonių grobimai, kankinimai ir bausmės be teismo tik plito. Europos Žmogaus Teisių Teismas užverstas genocidą patyrusių kaukaziečių pareiškimais. 26 atvejais Strasbūro teismas pripažino Rusiją kalta pažeidus žmogaus teises Čečėnijoje, bet Maskva neskuba atlikti jų tyrimo. Dar daugiau kaip 200 bylų laukia teismo sprendimo. Bet visa tai – tik fasadinė susirūpinimo padėtimi Kaukaze pusė. Iš tikrųjų, kaip rašo Estijos laikraštis „Postimees“, Čečėnijoje vyksta vietos valdžios koncentracija, o prezidentas Ramzanas Kadyrovas ima visą krašto kontrolę į savo rankas, nors jo postas prilyginamas kitiems Rusijos Federacijos subjektams. 32 m. veikėjas jau nuėjęs prieštaringą gyvenimo kelią. Per Rusijos intervenciją į Čečėniją jis net kovėsi sukilėlių būriuose su federaline kariuomene, bet netrukus perėjo pas „federalus“. Aikštingo ir nevaldomo būdo jaunuolis netrukus atsidūrė kalėjime, bet jo tėvas prezidentas Achmedas Kadyrovas sūnų priėmė vadovauti savo apsaugai. Nužudžius tėvą, Ramzanas Vladimiro Putino palaiminimu tapo separatinės respublikos vadovu. Keistai greitai baigęs Machačkalos verslo ir teisės institutą, R. Kadyrovas netapo labiau išsimokslinusiu ar išsilavinusiu. Net bendražygiai juokiasi, kad jų prezidentui labiau tinka Čiapajevo karo lauko apranga negu kostiumas. Ir štai šis vadinamas tautos didvyris Kremliuje sutinkamas išskėstomis rankomis, jis be eilės patenka pas V. Putiną ir Dmitrijų Medvedevą. Tokiame susitikime balandžio pradžioje dabartinis ir išrinktasis Rusijos prezidentai sutiko su R. Kadyrovo reikalavimu kai kuriuos svarbius Rusijos Federacijai priklausančius energetikos objektus perduoti Groznui. Taip Maskva pažadėjo, kad visos pajamos iš kompanijos „Grozneftgaz“ veiklos patektų į Čečėnijos iždą. Taip pat susitarta Grozno oro uostui „Severnij“ suteikti tarptautinį statusą, skirti didelį bankų kreditą respublikos ekonomikai ir socialinei sferai. Kaip ir sovietiniais laikais, Maskva savo numylėtiniams negaili apdovanojimų. Draugystės ordinas prisegtas prie R. Kadyrovo motinos, kuri yra Čečėnijos Liaudies susirinkimo pirmininko padėjėja, krūtinės. Prieš 2 m. ji buvo sužalota per eismo įvykį. Neliko nuskriaustas ir pats jaunasis prezidentas. Šių metų kovą jis tapo… Rusijos žurnalistų sąjungos nariu. Bilietas jam įteiktas už „neįkainojamus nuopelnus atkuriant Čečėnijos žurnalistiką“. Po keleto dienų sąjungos vadovai tarsi susigėdo tokio žingsnio ir atšaukė narystę, bet, paspaudus iš Kremliaus, dar po kurio laiko ji patvirtinta galutinai. Kad patvirtintų savo raštingumą, R. Kadyrovas metinių šiame poste proga neseniai išleido savo straipsnių ir kalbų rinkinį. Savaitę užsitęsusios iškilmės baigėsi futbolo švente, kurioje aukščiausiosios lygos debiutantas vietos „Terekas“ įveikė vieną geriausių Rusijos Centrinio armijos sporto klubo komandą. Bet tai, kas iš tikrųjų vyksta Kaukaze, toli gražu neverta šypsenos. Čečėnijoje ir Ingušijoje formuojasi vietos oligarchai, kurie grobia valdžią į savo rankas. Sukilėlių grupelės vis labiau retėja ir prisitaiko prie tylaus tautos išnaikinimo. Rusija, kuri vis labiau primena monarcho valdomą imperiją, savo užantyje augina kitą valdovą, kuris kada nors atves kraštą prie naujos katastrofos. |
Pekino Olimpinės žaidynės: daugiau laisvės ir tolerancijos? Kovas 14, 2008
Posted by niekolabaitokio in Žmogaus teisės.Tags: Tibeto laisvė, okupacija, Pekino olimpinės žaidynės
add a comment
Iki vasaros Olimpinių žaidynių Pekine likus mažiau nei 250 dienų, vis dažniau susimąstoma apie tai, ar jos paskatins Olimpinių principų – tolerancijos ir „garbingo žaidimo“ – įsigalėjimą už Kinijos sporto aikščių ribų. Dviejuose Europos Parlamente lapkritį rengtuose svarstymuose pažvelgta į žmogaus teisių padėtį Kinijoje bei Tibete. ES privalo išlaikyti spaudimą ir netoleruoti žmogaus teisių pažeidimų šioje Azijos šalyje, teigė diskusijų dalyviai.
Ar nuolat smoge skendintis Pekino didmiestis vasarą visam pasauliui parodys ne tik paradinę savo pusę? Ar didžiausia pasaulio sporto šventė taps švente ir eiliniams Kinijos žmonėms, ar liks tik komunistų partijos valdžios įtvirtinimo viešųjų ryšių akcija? Atsakymų į šiuos klausimus ieškota dviejuose Parlamente rengtuose svarstymuose.
Panašu, jog kol kas Kinijos valdžia imasi represijų, propagandos ir problemų slėpimo strategijos. Kokia bus tikroji šių žaidynių, vykstančių mieste, kuris matė Tiananmenio žudynės, kaina? Gęstanti teigiamų pokyčių viltis Europos Parlamento žmogaus teisių pakomitečio lapkričio 26 d. rengtuose svarstymuose išreikštas susirūpinimas dėl besirengiant Olimpinėms žaidynėms nuolat stiprėjančios priespaudos ir kontrolės. Kinija – tai nutildyta žiniasklaida, nuolat persekiojami disidentai, Falung Gong nariai bei tibetiečiai. Kinija – tai vergiškas darbas „laogai“ priverstinio darbo stovyklose, politiniai kaliniai, 42 kategorijų visuomenei pavojingų asmenų sąrašai, milžiniška nelygybė ir prievarta iš namų iškelti žmonės. Diskusijoms pirmininkavusi EP Žmogaus teisių pakomitečio pirmininkė Hélène Flautre apgailestavo, kad svarstymuose nedalyvavo nei vienas iš įprastai į posėdžius atvykstančių Kinijos atstovybės diplomatų. Susitikimo dalyviai interneto telefonijos pagalba iš namų arešto sąlygomis gyvenančio šiemet Sacharovo premijai nominuoto disidento Hu Jia lūpų išgirdo apie Kinijos valdžios savivalę. Žmogaus teisių katastrofa Anot Hu Jia, tai, kas vyksta Kinijoje, galėtumėme pavadinti „žmogaus teisių katastrofa“: milijonas žmonių yra persekiojami, daugelis jų atsidūrė kalėjimuose ir psichiatrinėse ligoninėse. Disidento teigimu, Vakarai tikėjosi, jog žaidynės skatins demokratiją ir Kinijos atvirumą, tuo tarpu Kinijos vadovybė jas suvokia kaip galimybę įtvirtinti savo valdžią. Jis paragino Europą nepamiršti savo principų ir išlaikyti ginklų embargą Kinijai. Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) vardu šnekėjęs jo narys, buvęs olimpinis čempionas Pál Schmitt (Europos liaudies partija ir Europos demokratų frakcija, Vengrija), tvirtino, jog TOK neturi teisės spausti Kiniją žmogaus teisių srityje. Išgirdęs kritiką dėl tokios TOK pozicijos, europarlamentaras teigė, jog galbūt olimpiniam komitetui atėjo laikas padaryti politinį pareiškimą šia tema. Edward McMillan-Scott (Europos liaudies partija ir Europos demokratų frakcija, Jungtinė Karalystė) tvirtino, kad TOK jau yra tekę užimti politinę poziciją – jis dėl apartheido politikos uždraudė Pietų Afrikai dalyvauti 1964 m. Olimpinėse žaidynėse. Artėjant Kalėdoms, europarlamentaras priminė apie milijonus žmonių, nemokamai gaminančių prekes priverstinio darbo stovyklose. Ar norėtumėte pigiai pirkti politinio kalinio rankomis pagamintą prekę? Tibeto vėliava Lakričio 8 d. tarpfrakcinės Tibeto grupės rengtos konferencijos deklaracijoje išreikšta parama tibetiečių ir Kinijos valdžios dialogui, o Pekino Olimpinės žaidynės vadinamos teigiamų pokyčių galimybe. Susitikime dalyvavo EP pirmininkas H.-G. Pöttering, europarlamentarai ir ES parlamentų nariai, diplomatai, smėlio mandalą kūrę budistų vienuoliai, olimpiniai čempionai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Už okupuoto Tibeto ribų gyvenantys jaunieji tibetiečiai, siekiantys Pekine rungtis po Tibeto vėliava, europarlamentarams pristatė „Tibeto komandos“ iniciatyvą. Vidurio kelias – autonomija Konferencijos dalyviai pabrėžė pasaulio nuomonės svarbą Kinijos valdžiai. Jie priminė Pančen Lamos, 1995 m. tapusio jauniausiu pasaulio politiniu kaliniu, likimą bei apgailestavo dėl augančio politinių kalinių skaičiaus. Šnekėta ir apie Tibeto budizmo naikinimą: 2007 m. nutarimas nr. 5 teisę rinkti atgimusius lamas suteikia komunistų partijai. Tibeto išlikimui grasina ne tik „kultūriniu genocidu“ praminti procesai ir sistemiškas kinų kurdinimas Tibete, bet ir „karas prieš gamtą“: milžiniška tarša, medžių kirtimas ir urbanizacija. Konferencijos dalyviai darkart priminė, kad Tibetas tereikalauja autonomijos, kaip Tibeto identiteto ir gyvenimo būdo išsaugojimo priemonės. Vilties spindulėlis Tibetui? Tarptautinės kampanijos dėl Tibeto atstovas Vincent Metten apgailestavo, jog Olimpinėmis žaidynėmis pasinaudota kaip pretekstu nutildyti kitaip mąstančius ir didinti kontrolę. Konferencijoje šnekėjusios Monica Frassoni (Žaliųjų frakcija/Europos laisvasis aljansas, Italija) nuomone, „Olimpines žaidynes būtina išnaudoti kuo protingiau, išsivaduojant iš beviltiškumo jausmo ir artimiausiais mėnesiais susikoncentruojant ties keliais pagrindiniais uždaviniais“. |
|
