Piliečių peticijose – rūpestis dėl Baltijos jūros Kovas 28, 2008
Posted by niekolabaitokio in Aplinkosauga.add a comment
Planai tiesti dujotiekį Baltijos jūros dugnu neliko nepastebėti pilietiškai aktyvių europiečių, pateikusių peticijas Europos Parlamentui. Dešimčių tūkstančių žmonių paremtose Lietuvos ir Lenkijos piliečių peticijose reiškiamas susirūpinimas dėl galimų neigiamų „Nord Stream“ projekto pasekmių Baltijos jūros ekosistemai ir raginama apsvarstyti projekto alternatyvas. Jų nuomones Parlamento Peticijų komitetas išklausė sausio 29 d. rengtuose svarstymuose dėl „Šiaurės srauto“ projekto.
Kartu su Užsienio reikalų ir Pramonės komitetais rengtuose svarstymuose dalyvavo europarlamentarai, Komisijos nariai S. Dimas bei A. Piebalgs, tarptautiniai ekspertai ir analitikai, „Nord Stream AG“ atstovai. Daug dėmesio susilaukė peticijas pateikusių Krzysztofo Mączkowskio ir Radvilės Morkūnaitės pasisakymai.
Pažeidžiama jūra ir „Nord Stream“ projektas Intensyviai naudojama Baltijos jūra – labiausiai užterštų jūrų sąraše. Žmogaus veikla skaudžiai atsiliepė šiai pusiau uždarai jūrai, kurios vandens kaitos ciklas sudaro net 30 metų, o vidutinis gylis tesudaro pusšimtį metrų. Neverta pamiršti ir Antrojo pasaulinio bei Šaltojo karo palikimo – nuskendusių povandeninių laivų, tūkstančių tonų cheminių ginklų, branduolinių atliekų ir toksinių medžiagų Baltijos dugne. „Šiaurės srauto“ projekte – Vyborgą (Rusija) su Greifsvaldu (Vokietija) turintis sujungti 1200 kilometrų ilgio po vandeniu eisiantis dujotiekis. Vieną ilgiausių povandeninių dujotiekių projektų valdo partneriai – rusų „Gazprom“ (51 proc.), vokiečių BASF ir E.ON bei olandų „Gasunie“. Baltijos jūros dujotiekio projektas įrašytas į prioritetinių ES transeuropinių energijos tinklų (TEN–E) projektų sąrašą. Vamzdyno tiesimui būtų naudojami kasimo ir sprogdinimo darbai, o jo pirminiam išvalymui – chemikalai. Pavojai Baltijai Kiekvienas ES pilietis turi teisę teikti peticiją Europos Parlamentui ES kompetencijai priklausančiais klausimais. Susirūpinimas Baltijos jūros dujotiekio pasekmėmis aplinkai išsakytas Krzysztofo Mączkowskio ir Radvilės Morkūnaitės Parlamentui pateiktose peticijose nr. 952/2006 bei nr. 614/2007. Peticijų teikėjai apgailestauja, kad iki šiol nebuvo atliktas poveikio aplinkai tyrimas ir ragino apmastyti vamzdyno tiesimo sausuma alternatyvą. Jie paragino Europos Komisiją įsitraukti į tyrimą. Krzysztof Mączkowski, pateikęs peticiją „Agencja Informacji i Ochrony Środowiska“ vardu, šnekėjo apie realią grėsmę visos Baltijos jūros florai ir faunai, kadangi vamzdyną planuojama tiesti ir per saugomas „Natura 2000“ teritorijas. Radvilės Morkūnaitės Jaunųjų konservatorių lygos vardu pateikta peticija sulaukė 28 tūkst. žmonių ir 18 nevyriausybinių organizacijų paramos. R. Morkūnaitė priminė, kad šis projektas gali paveikti 85 mln. Baltijos jūros regiono valstybių gyventojų. Pasak jos, vamzdynas eis ir per labiausiai užterštas jūros sritis, todėl tiesimo darbai gali išjudinti dugne nusėdusias toksines medžiagas. „Kodėl turėtume rizikuoti savo sveikata ir aplinka?“ – klausė mergina, ragindama prisiimti atsakomybę už Baltiją. Ji reikalavo Komisijos netaikyti dvigubų standartų primindama, kad ši institucija griežtai sureagavo į Lenkijos planus tiesti „Via Baltica“ Augustavo aplinkkelį per saugomą Rospudos slėnį. Nuo atsargumo principo iki energetikos strategijų Svarstymuose dalyvavęs ES aplinkosaugos komisaras Stavros Dimas Komisijos narys teigė, kad pasekmių aplinkai analizė priklauso suinteresuotų valstybių kompetencijai. Nepaisant to, ES teisė yra taikoma ir išskirtinėms ekonominėms ES šalių zonoms Baltijos jūroje, todėl Komisija nedelsdama reaguos į bet kokius acquis pažeidimus. ES energetikos komisaras Andris Piebalgs priminė augantį gamtinių dujų poreikį Europoje. Anot jo, naujasis vamzdynas leistų diversifikuoti energijos srautus, be to, naudojant dujas išskiriama mažiau CO2 nei naudojant kitą iškastinį kurą. „Nord Stream“ valdybos narys Dirk von Ameln patikino svarstymų dalyvius, jog dar nepradėto statyti dujotiekio projekte „griežtai paisoma visų tarptautinės teisės reikalavimų“, o nepriklausomas jo poveikio gamtai įvertinimas dar atliekamas. Nors kai kurių ekspertų vertinimu povandeninis vamzdynas gali atsieiti net tris kartus brangiau nei sausuma tiesiamas dujotiekis, „Nord Stream“ atstovai tikino, jog pasirinkta optimali trasa, todėl projekto įgyvendinimo kaštai bus mažesni, nei tiesiant sausuma. Pasitikėjimo ir skaidrumo stoka Svarstymuose kalbėję europarlamentarai palietė ES energetinio saugumo klausimus. Jie pabrėžė, kad pasitikėjimo ES ir Rusijos santykiuose stoka, o šiuo atveju – ir vienašališki kai kurių ES valstybių žingsniai – išlieka didele neišspręsta problema. Kalbėjusieji apgailestavo, kad Rusija nėra ratifikavusi ESOO konvencijos dėl Poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste, taip pat dėl skaidrumo ir dialogo su visuomene stokos. Peticijų komitetas ruošia pranešimą dėl galimų „Nord Stream“ dujotiekio pasekmių Baltijos jūrai. Komiteto pirmininko Marcin Libicki rengiamas pranešimas plenarinę sesiją turėtų pasiekti 2008 m. vasarą. |
|||
Princas Čarlzas: „Jei svyruosime, vaikai ir anūkai mums neatleis“ Kovas 28, 2008
Posted by niekolabaitokio in Aplinkosauga.add a comment
Ketvirtadienį į europarlamentarus kreipėsi Briuselyje su dviejų dienų vizitu lankęsis Velso princas Čarlzas. Jis ragino stabdyti klimato kaitą ir tropinių miškų naikinimą sukuriant „kiek įmanoma platesnę valstybinių, privačių ir nevyriausybinių organizacijų partnerystę“. Primindamas apie artėjančią katastrofą, jis pabrėžė, jog pokyčiai neįmanomi be „aiškaus Europos ir jos piliečių rodomo pavyzdžio“. „Kiekvieno iš jūsų vaidmuo bus lemiamas“, – sakė princas ES įstatymų leidėjams.
Princas Čarlzas kovoja su klimato kaita ne tik politinėje scenoje – jis rodo asmeninį pavyzdį kasdieniniame gyvenime. Princas stengiasi atsisakyti kelionių lėktuvu, be reikalo nešvaistyti energijos ir produktų, naudoja biodegalais varomus automobilius.
EP pirmininkas H.-G. Pöttering padėkojo princui už tai, kad jis „tapo vienu pirmųjų tarptautinės viešosios nuomonės formuotojų, prabilusių apie visuotinio atšilimo grėsmę“. Parlamento pirmininkas užtikrino, kad princo teigiamai įvertintus naujuosius Europos Komisijos pasiūlymus dėl mažai CO2 išskiriančios ekonomikos sukūrimo europarlamentarai bandys paversti teisės aktais dar iki 2009 m. birželį vyksiančių europinių rinkimų. Tiksintis pasaulio pabaigos laikrodis Sosto paveldėtojas nebandė pagražinti padėties, į kurią pateko pasaulis. „Neseniai sužinojome, jog Šiaurės ašigalio sniego kepurė tirpsta taip greitai, kad po septynerių metų vasarą jos iš viso neliks“, – sakė princas. „Pasaulio pabaigos laikrodžio rodyklės suka vidurnakčio link. Su klimato kaita reikia kovoti drąsiai ir revoliucingai“, – teigė jis. Velso princas priminė, jog JT Klimato kaitos komisijos duomenimis, temperatūros padidėjimą stabilizavus tarp 1,5 ir 2,5 laipsnių, „net 2 mlrd. žmonių gali trūkti vandens, o 30 proc. augalų ir gyvūnų rūšių grėsti išnykimas“. Pasaulinis oro kondicionierius Atogrąžų miškus pavadinęs natūraliu pasaulinį klimatą reguliuojančiu termostatu, palaikančių didelę dalį vargingiausiai gyvenančių pasaulio žmonių, Princas priminė, jog kasmet pasaulyje iškertama 20 mln. hektarų miškų – tai atitinka Anglijos, Velso ir Škotijos teritorijas kartu sudėjus. Anot sosto paveldėtojo, mes naikiname ne tik planetos „oro kondicionavimo sistemą“, bet ir visą bioįvairovę. „Tai prilygsta be galo vertingos bibliotekos sudeginimui net neperskaičius knygų“, – apgailestavo Velso princas. Visuotinio bendradarbiavimo svarba „Klimato kaita yra milžiniškas iššūkis, reikalaujantis didžiausio masto viešo, privataus ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimo“, – sakė princas, kol dar ne per vėlu ragindamas įsitraukti kiekvieną valstybę ir žmogų. Jis akcentavo Europos įmonių vaidmenį kovojant su klimato kaita. Princas priminė, jog prieš Balio konferenciją „Corporate Leaders Group“ bei kitų Europos įmonių aljansas subūrė 170 pasaulinių bendrovių, raginančių nustatyti moksliškai pagrįstas anglies dvideginio išmetimo mažinimo normas. „Jei svyruosime ir nepateisinsime vilčių, vaikai ir anūkai mums neatleis“, – sakė princas. Europarlamentarų ovacijos Princo Čarlzo kalba susilaukė audringų EP narių ovacijų. Mūsų pakalbinti europarlamentarai teigiamai įvertino Velso princo pasisakymą. Aplinkosaugos komiteto pirmininko pavaduotojas Dan Jørgensen (Socialistų frakcija, Danija) teigė, kad išreikšto idėjos visiškai atitinka Parlamento poziciją. „Turime nustatyti labai aukštus tikslus – tiek valstybiniam, tiek privačiajam sektoriui“, – sakė deputatas. Britų konservatoriams atstovaujančio Parlamento pirmininko pavaduotojo Edward McMillan-Scott teigimu, „būsimasis Anglijos karalius šnekėjo apie problemas, kurias atidžiai analizavo daugelį metų“. „Žmonių, tokių kaip princas Čarlzas, lyderystė labai svarbi. Manau, jog jis pasirinko tinkamą tribūną savo pasisakymui“, – teigė politikas. |
||||
|
||||
|
R. K. Pachauri: „Išplauksime arba paskęsime kartu“ Kovas 28, 2008
Posted by niekolabaitokio in Aplinkosauga.Tags: IPCC, kaita, klimato, ledynai, pasaulinis atšilimas, saugumas, tirprimas
add a comment
Šią frazę ištarė mūsų kalbintas Nobelio premijos laureatas, Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) pirmininkas. Po susitikimo su Parlamento pirmininku H.-G. Pötteringu, Rajendra K. Pachauri atsakė į mūsų klausimus apie klimato kaitos grėsmę, technologinę, politinę ir asmeninę kovą su pasauliniu atšilimu. „Norėdami pakeisti pasaulį, patys tapkime pokyčiais“, – citavo Mahatmą Gandhį IPCC vadovas, ragindamas Europą būti klimato kaitos stabdymo priešakyje.
JT Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija – 1988 m. įkurta institucija, apibendrinanti viso pasaulio ekspertų ir mokslininkų pateikiamą mokslinių tyrimų medžiagą. 2007 m. IPCC ir buvusiam JAV viceprezidentui Alui Gore’ui buvo skirta Nobelio taikos premija už pastangas gilinti žinias apie dėl žmogaus kaltės vykstančią klimato kaitą.
Skaitykite interviu su IPCC pirmininku Rajendra K. Pachauri, kovo 26 d. dalyvavusiu EP Klimato kaitos komiteto rengiamoje teminėje sesijoje. Panašu, kad klimato kaita yra didžiausia grėsmė pasauliui, pavojingesnė net už terorizmą. Neseniai ES kovą su pasauliniu atšilimu paskelbė savo prevencinės saugumo politikos pagrindu. Apie kokias grėsmes šnekame? Klimato kaita – kritulių pokyčiai, ledynų tirpimas ir vandens poreikio didėjimas – sukels vandens trūkumą visame pasaulyje. Tai gali atvesti prie regioninių konfliktų dėl vandens resursų. Grėsmę kels ir dažnėjantys ir aštrėjantys potvyniai, sausros, karščio bangos. Pakankamai maisto neužsiauginančių regionų žmonėms gali tekti palikti vietas, kuriose jie gyvena – jei migruos didelis žmonių skaičius, didės įtampa ir konfliktų grėsmė. Matyt Norvegijos Nobelio komitetas, įteikęs taikos premiją IPCC ir A. Gorui, suvokė klimato kaitos poveikį taikai ir stabilumui. Turime suprasti, kad nė vienas pasaulio kampelis nėra apsaugotas. Tirpstantys ledynai – pasaulinio atšilimo lakmuso popierėlis. Milžiniškas ledo masyvas netrukus atskils nuo Antarktidos. Kodėl mums turėtų rūpėti ledynų ir poliarinio ledo tirpimas? Dėl daugelio priežasčių. Kai kurių regionų, tokių kaip Pietų Azija ir Kinija, upių sistemos pradės netekti vandens, kils jūrų lygis. Tai jau vyksta dėl terminių sąlygų vandenynuose pasikeitimo. Jei įgrius milžiniški vakarų Antarktidos ir Grenlandijos ledynai, dengiantys sausumos paviršių, sulauksime kelių metrų vandens lygio kilimo. Sunku pasakyti ar ir kada tai įvyks, tačiau tokia tikimybė tikrai yra. Ar naujos technologijos padės sustabdyti klimato pokyčius? Turime suvokti, kad egzistuoja tam tikra inercija. Net ir stabilizavus šiltnamio dujų kiekį, klimato kaita tęsis dar keletą dešimtmečių. Negalime sustabdyti klimato kaitos šiandien, tačiau įmanoma ją pristabdyti ateityje. Dėl to labai svarbu pradėti mažinti šiltnamio dujų išmetimą ir stabilizuoti atmosferos ir klimato padėtį. Technologijos – sprendimo dalis, tačiau jos tinkamai panaudojamos tik turint gerą politinių priemonių rinkinį. Įstatymai turi skatinti naujų technologinių sprendimų kūrimą ir aktyvesnį jau egzistuojančių technologijų „įdarbinimą“. IPCC ataskaitoje aiškiai pasakyta, kad reikalingos technologijos jau taikomos arba netrukus bus pateiktos rinkai. Jomis bus pakankamai naudojamasi tik esant tinkamam politiniam kursui. Jei vyriausybės papildomai apmokestintų naftos produktus, automobilių pramonė gamintų efektyvesnes transporto priemones, o žmonės aktyviau naudotųsi viešuoju transportu. Kainų politika – svarbus pokyčių skatinimo instrumentas. Kaip Europa galėtų paskatinti kitus globalius veikėjus prisidėti prie klimato kaitos stabdymo? Labai svarbu iki 2009 m. pasirašyti naują tarptautinį susitarimą. Europa gali užkrėsti savo pavyzdžiu kitus. „Norėdami pakeisti pasaulį, patys tapkime pokyčiais“, – sakė Mahatma Gandhis, ir aš visiškai pritariu šiems žodžiams. Europa – didelis ir svarbus darinys, sėkmingu pavyzdžiu galintis įkvėpti kitus pasaulio regionus. Tai suteiktų Europai daugiau politinio svorio. ES turi suvaidinti lemiamą vaidmenį nustatydama kovos su klimato kaita kartelę. Džiugu, kad Europos Parlamento pirmininkas rodo didelį dėmesį klimato kaitos problemai. Džiaugiuosi būdamas čia – EP veikla nuteikia optimistiškai. Ar Nobelio premija turėjo įtakos Jūsų ir IPCC veiklai? Įtaka buvo dvejopa. Pirma, tai didelis visos IPCC mokslo bendruomenės pripažinimas ir padrąsinimas jai. Antra, klimato kaitos problemos rimtumą pradėjo suvokti daugybė žmonių visame pasaulyje. Aš pats einu iš proto keliaudamas (juokiasi). Galiu priimti tik 5-10 proc. gaunamų kvietimų, tačiau net ir tuomet tenka skraidyti kone nuolat. Dėl to nesijaučiu labai gerai, tačiau privalau skleisti žinią. |
||
