Žinių visuomenė – 16-04-2008 – 10:47 

 Guy Bono pasisako prieš siūlomą „trijų smūgių“ interneto atjungimo taktiką

Internetas – kultūros žudikas ar jos skleidėjas? Dėl piratų muzikos ir kino pramonė kasmet netenka milijardų. Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir Vokietija jau mąsto apie piratų atjungimo nuo interneto galimybes. Praeitą savaitę EP patvirtino Guy Bono pranešimu paremtą rezoliuciją, kurioje pabrėžiama, kad pelno nesiekiančių vartotojų baudimas kovoje su skaitmeniniu piratavimu nėra tinkamiausias sprendimas. Kur slypi pusiausvyra tarp interneto laisvės ir teisės gauti tinkamą atlygį už savo kūrybą?

Ar valstybių sienas peržengiančios galimybės atsisiųsti, dalintis ir kopijuoti skaitmeninį turininį reiškia, kad kultūra tampa nemokama viešaja preke? Juk daugeliui „internautų“ muziką, filmus, programinę įrangą ir žaidimus tapo įprasta gauti nemokamai. Tačiau kas sumokės jų kūrėjams ir menininkams? Manoma, kad pasaulinė kino pramonė dėl piratų veiklos 2005 m. neteko daugiau nei trečdalio pajamų.
 
Antra vertus, galbūt interneto revoliucija yra ne tik grėsmė kūrybai, bet ir milžiniška galimybė? Komisijos paskaičiavimais, kūrinių pardavimas internete ES 2010 m. turėtų atnešti virš 8 mlrd. eurų pajamų.
 
Su pranešimą apie kultūros pramonės padėtį Europoje parengusiu G. Bono (Socialistų frakcija, Prancūzija) šnekėjomės apie skaitmeninį piratavimą ir jo sušvelninimo galimybes.
 
Europos Parlamento balandžio 10 d. priimtoje rezoliucijoje kovoje su piratavimu siūloma vengti neproporcingų priemonių, tokių kaip interneto ryšio nutraukimas. Kodėl interneto prieigos piratams blokavimas nėra tinkamas sprendimas?
 
Tai prieštarauja piliečių teisėms ir žmogaus laisvėms. Norint atjungti internetą nelegaliai duomenis besisiunčiantiems žmonėms, būtina prieiga prie jų kompiuterių ir jų duomenų filtravimas, o tai yra kišimasis į asmeninį gyvenimą, duomenų slaptumo pažeidimas.
 
80 proc. duomenis besisiunčiančių asmenų sudaro jaunuoliai, nesuvokiantys darą kažką neteisėto. Keli įspėjimai neprivers jų sustoti. Natūralu, kad žmonės tiria interneto teikiamas galimybes! Mano laikais iš draugų skolindavomės kompaktinius diskus ir muziką įsirašydavome į kasetes. Ar tai nužudė kompaktinį diską?
 
Siūlomos priemonės neproporcingos failų siuntimosi keliamai grėsmei. Jaunimo atjungimas nuo interneto reikštų katastrofą – be interneto net darbo nesusirasi… Žinoma, jei žmogus iš siuntimosi pelnosi, privalome taikyti sankcijas, tačiau siekiant rasti prasikaltusį šiuo atveju nebūtina prieiga prie jautrios asmeninės informacijos.
 
Nelegaliu bylų atsisiuntimu užsiima tik 13 proc. žmonių – padėtis nėra labai katastrofiška. Muzikos ir filmų pramonę krečia krizė, prie kurios prisideda ir failų siuntimasis, tačiau tai ne vienintelė priežastis. Internautų baudimas neišspręs problemų, su kuriomis susiduria pramonė! 
 
Koks efektyviausias kovos su piratavimu būdas?
 
Prie vieno stalo turime suburti vartotojų, menininkų ir telekomunikacijų bendrovių atstovus. ES galėtų įkurti muzikos ir leidybos sektorius remiančią programą – MEDIA programos, remiančios kiną, atitikmenį. Kūrinių pardavimui galėtų būti taikomas sumažintas PVM tarifas. Finansinę atsakomybę turi prisiimti ir telekomunikacijų bendrovės: internetas atneša milžiniškas pajamas joms, atimdamas jas iš menininkų.
 
Būkime griežti su pelno iš atsisiuntimo internetu siekiančiais žmonėmis – žinoma, nereikia kalėjimų, juk tai ne žmogžudystė! Siuntimasis turi būti susietas su finansine kompensacija. Taip pat privalome atlikti didelį švietėjišką darbą.
 
Nelegalaus failų siuntimosi draudimas primena draudimą vaikui žiūrėti lengvai pasiekiamą televizorių. Tai žmogiška prigimtis – vaikas būtinai norės jį įsijungti. Paaiškinkime vaikui, kad jis neturėtų taip elgtis – įsijungęs televizorių vieną ar du kartus jis ilgainiui supras, kad taip elgtis neverta. Tinkamas švietimas tikrai sumažins nelegalaus siuntimo mastus.
 
Juk nelegaliai siųsdamiesi kūrinius vagiame iš menininkų?
 
Jei jis neneša pelno, daugelį jaunų menininkų keitimasis failais net džiugina, kadangi jis padeda jiems išgarsėti! Labiausiai siuntimuisi priešinasi seniai rinkos dalį užėmę ir iš to duoną valgantys kūrėjai. Turime žingsniuoti koja kojon su laiku. Gyvename interneto laikais, kodėl turėtumėme jį blokuoti? Kokią naudą atneš jaunuolio atjungimas nuo interneto? Draudimais nieko nepasieksime.

Nuoroda: http://www.europarl.europa.eu/news/public/story_page/058-26635-168-06-25-909-20080415STO26612-2008-16-06-2008/default_lt.htm