Šv. Velykos – atgimimo ir atsinaujinimo metas March 28, 2008
Posted by niekolabaitokio in Kultūra.trackback
Dauguma europiečių jau atšventė Velykas, kiti jas dar tik švęs po mėnesio. Pavasarį švenčiamos krikščioniškosios Velykos, žydų Pesacha bei jazidų Naujieji metai. Prisikėlimo šventė užima svarbią vietą ir netikinčiųjų širdyse. Tai šeimų susibūrimo, dienų ilgėjimo ir gamtos atgimimo metas. Velykos – tai margučių dažymas, šokolado šventės, laužai, žaidimai, procesijos ir įvairiausi ritualai. Kaip ši šventė minima skirtingose ES valstybėse ir kaip ją sutinka europarlamentarai?
Pavasario lygiadienis bei Šv. Velykos – didelį simbolinį vaidmenį turinčios datos. Prisikėlimą, atgimimą ir apsivalymą Europos šalyse simbolizuoja margučių spalvinimas, laistymasis vandeniu ir plakimas. Žvilgtelėjus į velykinius papročius paaiškėja, kad esame daug panašesni vieni į kitus, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Europiečiai turi galybę bendrų iš senovės atėjusių papročių ir tradicijų.
Katalikai ir protestantai Šv. Velykas šiemet šventė kovo 23 d., o stačiatikiai jas minės balandžio 27 d. Kaip Kristaus prisikėlimo šventę sutinka europarlamentarai? Šeimos ir draugų šventė Visoje Europoje Velykos yra visų pirma šeimos šventė. „Slovėnijoje Velykų metu svarbiausia leisti laiką su šeima – į bažnyčią visi kartu kasdien einame nuo ketvirtadienio iki pirmadienio“, – sako Ljudmila Novak (Slovėnija, Europos liaudies partijos ir Europos demokratų frakcija). Bastiaan Belder (Olandija, Nepriklausomybės/demokratijos frakcija) prisimena šiemetines Velykas: „Šventėme su žmona, vaikais ir keturiais anūkais. Velykos nėra paprasčiausia išeiginė, jos turi gilią religinę prasmę. Velykų sekmadienį dukart lankėmės bažnyčioje.“ Satu Hassi (Suomija, Žaliųjų frakcija/Europos laisvasis aljansas) pirmąją Velykų dieną dar teko rūpintis namo remontu, tačiau ji atsigriebė vėliau. „Velykų pirmadienį su draugais ragavome avienos kepsnio ir velykinio deserto „pasha“. Stalą puošėme narcizais, o langus – velykinėmis raganomis.“ Senosios tradicijos Jana Hybášková (Čekija, Europos liaudies partijos ir Europos demokratų frakcija) papasakojo apie plakimo tradiciją, paplitusią Čekijoje ir Slovakijoje. Sakoma, kad simbolinis moterų plakimas ir liejimas vandeniu padeda išlaikyti grožį ir išsaugoti sveikatą. Atsidėkodamos moterys apdovanoja vyrus kumpiu, margučiais ar pinigais. „Net išvykę slidinėti į kalnus nepamiršome pasiimti gluosninių rykščių. Pirmadienio rytą aš ir dukterys laukėme, kol mano brangusis vyras ateis mūsų plakti. Buvo daug klykimo“, – šypsosi europarlamentarė. Sveikatos linkėjimą reiškia ir Lietuvoje paplitęs plakimas verbomis. Adina-Ioana Vălean (Rumunija, Liberalų ir demokratų aljansas) papasakojo apie ugnies atsinešimo į namus ritualą: „Sekmadienio naktį po religinės ceremonijos suvalgę duonos ir paragavę vyno namo parsineša ugnį – ceremonijos metu pridegtą žvakės liepsną“. Pasak EP nario iš Lietuvos Eugenijaus Maldeikio (Sąjunga už tautų Europą), dirvoje užkastas Velykų kiaušinis leis sulaukti gero derliaus, o toliausiai nuridenusio margutį laukia sėkmingi, laimės kupini metai. „Estijoje velykinius kiaušinius margina vaikai, o slepia suaugusieji. Sakome, kad juos atneša kiškiai. Žmonės dovanoja vienas kitam karklo šakeles su besprogstančiais „kačiukais“. Išėję laukan, klausiame vaikų, ar saulė šoka“, – pasakoja estų europarlamentaras Andres Tarand (Socialistų frakcija). „Po Didžiojo Šeštadienio Velyknakčio mišių prasideda Velykos. Sekmadienį mūsų namuose ieškoma paslėptų margučių ar šokoladinių kiaušinių“, – pasakoja Kathy Sinnott iš Airijos (Airija, Nepriklausomybės/demokratijos frakcija). Atgimimas ir naujas gyvenimas „Man Velykos – pavasario ir naujos gyvybės šventė, todėl ją paskyriau gamtos gynimui spaudos konferencijose“, – prisimena Velykų darbymetį David Hammerstein (Ispanija, Žaliųjų frakcija/Europos laisvasis aljansas). „Taip pat ruošiuosi pasaulietiškai švęsti žydų Velykas – simbolinių pietų metu mąstysiu apie prieš priespaudą kovojančias tautas, tokias kaip tibetiečiai“, – tvirtina europarlamentaras. Europoje gyvena įvairias religijas išpažįstantys skirtingų tautybių žmonės. Vokietijai atstovaujanti kurdų kilmės Feleknas Uca (Europos vieningųjų kairiųjų frakcija/ Šiaurės šalių žalieji kairieji) kovo 21 d. lankėsi Turkijos Dijarbakiro mieste. Pavasario lygiadienio metu ji šventė kurdų naujuosius metus – Newrozą, kitų tautų vadinamą Nowrūzu ar Navruzu. |
||
|
Comments»
No comments yet — be the first.