R. K. Pachauri: „Išplauksime arba paskęsime kartu“ Kovas 28, 2008
Posted by niekolabaitokio in Aplinkosauga.Tags: IPCC, kaita, klimato, ledynai, pasaulinis atšilimas, saugumas, tirprimas
trackback
Šią frazę ištarė mūsų kalbintas Nobelio premijos laureatas, Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) pirmininkas. Po susitikimo su Parlamento pirmininku H.-G. Pötteringu, Rajendra K. Pachauri atsakė į mūsų klausimus apie klimato kaitos grėsmę, technologinę, politinę ir asmeninę kovą su pasauliniu atšilimu. „Norėdami pakeisti pasaulį, patys tapkime pokyčiais“, – citavo Mahatmą Gandhį IPCC vadovas, ragindamas Europą būti klimato kaitos stabdymo priešakyje.
JT Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija – 1988 m. įkurta institucija, apibendrinanti viso pasaulio ekspertų ir mokslininkų pateikiamą mokslinių tyrimų medžiagą. 2007 m. IPCC ir buvusiam JAV viceprezidentui Alui Gore’ui buvo skirta Nobelio taikos premija už pastangas gilinti žinias apie dėl žmogaus kaltės vykstančią klimato kaitą.
Skaitykite interviu su IPCC pirmininku Rajendra K. Pachauri, kovo 26 d. dalyvavusiu EP Klimato kaitos komiteto rengiamoje teminėje sesijoje. Panašu, kad klimato kaita yra didžiausia grėsmė pasauliui, pavojingesnė net už terorizmą. Neseniai ES kovą su pasauliniu atšilimu paskelbė savo prevencinės saugumo politikos pagrindu. Apie kokias grėsmes šnekame? Klimato kaita – kritulių pokyčiai, ledynų tirpimas ir vandens poreikio didėjimas – sukels vandens trūkumą visame pasaulyje. Tai gali atvesti prie regioninių konfliktų dėl vandens resursų. Grėsmę kels ir dažnėjantys ir aštrėjantys potvyniai, sausros, karščio bangos. Pakankamai maisto neužsiauginančių regionų žmonėms gali tekti palikti vietas, kuriose jie gyvena – jei migruos didelis žmonių skaičius, didės įtampa ir konfliktų grėsmė. Matyt Norvegijos Nobelio komitetas, įteikęs taikos premiją IPCC ir A. Gorui, suvokė klimato kaitos poveikį taikai ir stabilumui. Turime suprasti, kad nė vienas pasaulio kampelis nėra apsaugotas. Tirpstantys ledynai – pasaulinio atšilimo lakmuso popierėlis. Milžiniškas ledo masyvas netrukus atskils nuo Antarktidos. Kodėl mums turėtų rūpėti ledynų ir poliarinio ledo tirpimas? Dėl daugelio priežasčių. Kai kurių regionų, tokių kaip Pietų Azija ir Kinija, upių sistemos pradės netekti vandens, kils jūrų lygis. Tai jau vyksta dėl terminių sąlygų vandenynuose pasikeitimo. Jei įgrius milžiniški vakarų Antarktidos ir Grenlandijos ledynai, dengiantys sausumos paviršių, sulauksime kelių metrų vandens lygio kilimo. Sunku pasakyti ar ir kada tai įvyks, tačiau tokia tikimybė tikrai yra. Ar naujos technologijos padės sustabdyti klimato pokyčius? Turime suvokti, kad egzistuoja tam tikra inercija. Net ir stabilizavus šiltnamio dujų kiekį, klimato kaita tęsis dar keletą dešimtmečių. Negalime sustabdyti klimato kaitos šiandien, tačiau įmanoma ją pristabdyti ateityje. Dėl to labai svarbu pradėti mažinti šiltnamio dujų išmetimą ir stabilizuoti atmosferos ir klimato padėtį. Technologijos – sprendimo dalis, tačiau jos tinkamai panaudojamos tik turint gerą politinių priemonių rinkinį. Įstatymai turi skatinti naujų technologinių sprendimų kūrimą ir aktyvesnį jau egzistuojančių technologijų „įdarbinimą“. IPCC ataskaitoje aiškiai pasakyta, kad reikalingos technologijos jau taikomos arba netrukus bus pateiktos rinkai. Jomis bus pakankamai naudojamasi tik esant tinkamam politiniam kursui. Jei vyriausybės papildomai apmokestintų naftos produktus, automobilių pramonė gamintų efektyvesnes transporto priemones, o žmonės aktyviau naudotųsi viešuoju transportu. Kainų politika – svarbus pokyčių skatinimo instrumentas. Kaip Europa galėtų paskatinti kitus globalius veikėjus prisidėti prie klimato kaitos stabdymo? Labai svarbu iki 2009 m. pasirašyti naują tarptautinį susitarimą. Europa gali užkrėsti savo pavyzdžiu kitus. „Norėdami pakeisti pasaulį, patys tapkime pokyčiais“, – sakė Mahatma Gandhis, ir aš visiškai pritariu šiems žodžiams. Europa – didelis ir svarbus darinys, sėkmingu pavyzdžiu galintis įkvėpti kitus pasaulio regionus. Tai suteiktų Europai daugiau politinio svorio. ES turi suvaidinti lemiamą vaidmenį nustatydama kovos su klimato kaita kartelę. Džiugu, kad Europos Parlamento pirmininkas rodo didelį dėmesį klimato kaitos problemai. Džiaugiuosi būdamas čia – EP veikla nuteikia optimistiškai. Ar Nobelio premija turėjo įtakos Jūsų ir IPCC veiklai? Įtaka buvo dvejopa. Pirma, tai didelis visos IPCC mokslo bendruomenės pripažinimas ir padrąsinimas jai. Antra, klimato kaitos problemos rimtumą pradėjo suvokti daugybė žmonių visame pasaulyje. Aš pats einu iš proto keliaudamas (juokiasi). Galiu priimti tik 5-10 proc. gaunamų kvietimų, tačiau net ir tuomet tenka skraidyti kone nuolat. Dėl to nesijaučiu labai gerai, tačiau privalau skleisti žinią. |
||
Komentarai»
No comments yet — be the first.