Piliečių peticijose – rūpestis dėl Baltijos jūros Kovas 28, 2008
Posted by niekolabaitokio in Aplinkosauga.trackback
Planai tiesti dujotiekį Baltijos jūros dugnu neliko nepastebėti pilietiškai aktyvių europiečių, pateikusių peticijas Europos Parlamentui. Dešimčių tūkstančių žmonių paremtose Lietuvos ir Lenkijos piliečių peticijose reiškiamas susirūpinimas dėl galimų neigiamų „Nord Stream“ projekto pasekmių Baltijos jūros ekosistemai ir raginama apsvarstyti projekto alternatyvas. Jų nuomones Parlamento Peticijų komitetas išklausė sausio 29 d. rengtuose svarstymuose dėl „Šiaurės srauto“ projekto.
Kartu su Užsienio reikalų ir Pramonės komitetais rengtuose svarstymuose dalyvavo europarlamentarai, Komisijos nariai S. Dimas bei A. Piebalgs, tarptautiniai ekspertai ir analitikai, „Nord Stream AG“ atstovai. Daug dėmesio susilaukė peticijas pateikusių Krzysztofo Mączkowskio ir Radvilės Morkūnaitės pasisakymai.
Pažeidžiama jūra ir „Nord Stream“ projektas Intensyviai naudojama Baltijos jūra – labiausiai užterštų jūrų sąraše. Žmogaus veikla skaudžiai atsiliepė šiai pusiau uždarai jūrai, kurios vandens kaitos ciklas sudaro net 30 metų, o vidutinis gylis tesudaro pusšimtį metrų. Neverta pamiršti ir Antrojo pasaulinio bei Šaltojo karo palikimo – nuskendusių povandeninių laivų, tūkstančių tonų cheminių ginklų, branduolinių atliekų ir toksinių medžiagų Baltijos dugne. „Šiaurės srauto“ projekte – Vyborgą (Rusija) su Greifsvaldu (Vokietija) turintis sujungti 1200 kilometrų ilgio po vandeniu eisiantis dujotiekis. Vieną ilgiausių povandeninių dujotiekių projektų valdo partneriai – rusų „Gazprom“ (51 proc.), vokiečių BASF ir E.ON bei olandų „Gasunie“. Baltijos jūros dujotiekio projektas įrašytas į prioritetinių ES transeuropinių energijos tinklų (TEN–E) projektų sąrašą. Vamzdyno tiesimui būtų naudojami kasimo ir sprogdinimo darbai, o jo pirminiam išvalymui – chemikalai. Pavojai Baltijai Kiekvienas ES pilietis turi teisę teikti peticiją Europos Parlamentui ES kompetencijai priklausančiais klausimais. Susirūpinimas Baltijos jūros dujotiekio pasekmėmis aplinkai išsakytas Krzysztofo Mączkowskio ir Radvilės Morkūnaitės Parlamentui pateiktose peticijose nr. 952/2006 bei nr. 614/2007. Peticijų teikėjai apgailestauja, kad iki šiol nebuvo atliktas poveikio aplinkai tyrimas ir ragino apmastyti vamzdyno tiesimo sausuma alternatyvą. Jie paragino Europos Komisiją įsitraukti į tyrimą. Krzysztof Mączkowski, pateikęs peticiją „Agencja Informacji i Ochrony Środowiska“ vardu, šnekėjo apie realią grėsmę visos Baltijos jūros florai ir faunai, kadangi vamzdyną planuojama tiesti ir per saugomas „Natura 2000“ teritorijas. Radvilės Morkūnaitės Jaunųjų konservatorių lygos vardu pateikta peticija sulaukė 28 tūkst. žmonių ir 18 nevyriausybinių organizacijų paramos. R. Morkūnaitė priminė, kad šis projektas gali paveikti 85 mln. Baltijos jūros regiono valstybių gyventojų. Pasak jos, vamzdynas eis ir per labiausiai užterštas jūros sritis, todėl tiesimo darbai gali išjudinti dugne nusėdusias toksines medžiagas. „Kodėl turėtume rizikuoti savo sveikata ir aplinka?“ – klausė mergina, ragindama prisiimti atsakomybę už Baltiją. Ji reikalavo Komisijos netaikyti dvigubų standartų primindama, kad ši institucija griežtai sureagavo į Lenkijos planus tiesti „Via Baltica“ Augustavo aplinkkelį per saugomą Rospudos slėnį. Nuo atsargumo principo iki energetikos strategijų Svarstymuose dalyvavęs ES aplinkosaugos komisaras Stavros Dimas Komisijos narys teigė, kad pasekmių aplinkai analizė priklauso suinteresuotų valstybių kompetencijai. Nepaisant to, ES teisė yra taikoma ir išskirtinėms ekonominėms ES šalių zonoms Baltijos jūroje, todėl Komisija nedelsdama reaguos į bet kokius acquis pažeidimus. ES energetikos komisaras Andris Piebalgs priminė augantį gamtinių dujų poreikį Europoje. Anot jo, naujasis vamzdynas leistų diversifikuoti energijos srautus, be to, naudojant dujas išskiriama mažiau CO2 nei naudojant kitą iškastinį kurą. „Nord Stream“ valdybos narys Dirk von Ameln patikino svarstymų dalyvius, jog dar nepradėto statyti dujotiekio projekte „griežtai paisoma visų tarptautinės teisės reikalavimų“, o nepriklausomas jo poveikio gamtai įvertinimas dar atliekamas. Nors kai kurių ekspertų vertinimu povandeninis vamzdynas gali atsieiti net tris kartus brangiau nei sausuma tiesiamas dujotiekis, „Nord Stream“ atstovai tikino, jog pasirinkta optimali trasa, todėl projekto įgyvendinimo kaštai bus mažesni, nei tiesiant sausuma. Pasitikėjimo ir skaidrumo stoka Svarstymuose kalbėję europarlamentarai palietė ES energetinio saugumo klausimus. Jie pabrėžė, kad pasitikėjimo ES ir Rusijos santykiuose stoka, o šiuo atveju – ir vienašališki kai kurių ES valstybių žingsniai – išlieka didele neišspręsta problema. Kalbėjusieji apgailestavo, kad Rusija nėra ratifikavusi ESOO konvencijos dėl Poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste, taip pat dėl skaidrumo ir dialogo su visuomene stokos. Peticijų komitetas ruošia pranešimą dėl galimų „Nord Stream“ dujotiekio pasekmių Baltijos jūrai. Komiteto pirmininko Marcin Libicki rengiamas pranešimas plenarinę sesiją turėtų pasiekti 2008 m. vasarą. |
|||
Komentarai»
No comments yet — be the first.