Piliečių peticijose – rūpestis dėl Baltijos jūros Kovas 28, 2008
Posted by niekolabaitokio in Aplinkosauga.add a comment
Planai tiesti dujotiekį Baltijos jūros dugnu neliko nepastebėti pilietiškai aktyvių europiečių, pateikusių peticijas Europos Parlamentui. Dešimčių tūkstančių žmonių paremtose Lietuvos ir Lenkijos piliečių peticijose reiškiamas susirūpinimas dėl galimų neigiamų „Nord Stream“ projekto pasekmių Baltijos jūros ekosistemai ir raginama apsvarstyti projekto alternatyvas. Jų nuomones Parlamento Peticijų komitetas išklausė sausio 29 d. rengtuose svarstymuose dėl „Šiaurės srauto“ projekto.
Kartu su Užsienio reikalų ir Pramonės komitetais rengtuose svarstymuose dalyvavo europarlamentarai, Komisijos nariai S. Dimas bei A. Piebalgs, tarptautiniai ekspertai ir analitikai, „Nord Stream AG“ atstovai. Daug dėmesio susilaukė peticijas pateikusių Krzysztofo Mączkowskio ir Radvilės Morkūnaitės pasisakymai.
Pažeidžiama jūra ir „Nord Stream“ projektas Intensyviai naudojama Baltijos jūra – labiausiai užterštų jūrų sąraše. Žmogaus veikla skaudžiai atsiliepė šiai pusiau uždarai jūrai, kurios vandens kaitos ciklas sudaro net 30 metų, o vidutinis gylis tesudaro pusšimtį metrų. Neverta pamiršti ir Antrojo pasaulinio bei Šaltojo karo palikimo – nuskendusių povandeninių laivų, tūkstančių tonų cheminių ginklų, branduolinių atliekų ir toksinių medžiagų Baltijos dugne. „Šiaurės srauto“ projekte – Vyborgą (Rusija) su Greifsvaldu (Vokietija) turintis sujungti 1200 kilometrų ilgio po vandeniu eisiantis dujotiekis. Vieną ilgiausių povandeninių dujotiekių projektų valdo partneriai – rusų „Gazprom“ (51 proc.), vokiečių BASF ir E.ON bei olandų „Gasunie“. Baltijos jūros dujotiekio projektas įrašytas į prioritetinių ES transeuropinių energijos tinklų (TEN–E) projektų sąrašą. Vamzdyno tiesimui būtų naudojami kasimo ir sprogdinimo darbai, o jo pirminiam išvalymui – chemikalai. Pavojai Baltijai Kiekvienas ES pilietis turi teisę teikti peticiją Europos Parlamentui ES kompetencijai priklausančiais klausimais. Susirūpinimas Baltijos jūros dujotiekio pasekmėmis aplinkai išsakytas Krzysztofo Mączkowskio ir Radvilės Morkūnaitės Parlamentui pateiktose peticijose nr. 952/2006 bei nr. 614/2007. Peticijų teikėjai apgailestauja, kad iki šiol nebuvo atliktas poveikio aplinkai tyrimas ir ragino apmastyti vamzdyno tiesimo sausuma alternatyvą. Jie paragino Europos Komisiją įsitraukti į tyrimą. Krzysztof Mączkowski, pateikęs peticiją „Agencja Informacji i Ochrony Środowiska“ vardu, šnekėjo apie realią grėsmę visos Baltijos jūros florai ir faunai, kadangi vamzdyną planuojama tiesti ir per saugomas „Natura 2000“ teritorijas. Radvilės Morkūnaitės Jaunųjų konservatorių lygos vardu pateikta peticija sulaukė 28 tūkst. žmonių ir 18 nevyriausybinių organizacijų paramos. R. Morkūnaitė priminė, kad šis projektas gali paveikti 85 mln. Baltijos jūros regiono valstybių gyventojų. Pasak jos, vamzdynas eis ir per labiausiai užterštas jūros sritis, todėl tiesimo darbai gali išjudinti dugne nusėdusias toksines medžiagas. „Kodėl turėtume rizikuoti savo sveikata ir aplinka?“ – klausė mergina, ragindama prisiimti atsakomybę už Baltiją. Ji reikalavo Komisijos netaikyti dvigubų standartų primindama, kad ši institucija griežtai sureagavo į Lenkijos planus tiesti „Via Baltica“ Augustavo aplinkkelį per saugomą Rospudos slėnį. Nuo atsargumo principo iki energetikos strategijų Svarstymuose dalyvavęs ES aplinkosaugos komisaras Stavros Dimas Komisijos narys teigė, kad pasekmių aplinkai analizė priklauso suinteresuotų valstybių kompetencijai. Nepaisant to, ES teisė yra taikoma ir išskirtinėms ekonominėms ES šalių zonoms Baltijos jūroje, todėl Komisija nedelsdama reaguos į bet kokius acquis pažeidimus. ES energetikos komisaras Andris Piebalgs priminė augantį gamtinių dujų poreikį Europoje. Anot jo, naujasis vamzdynas leistų diversifikuoti energijos srautus, be to, naudojant dujas išskiriama mažiau CO2 nei naudojant kitą iškastinį kurą. „Nord Stream“ valdybos narys Dirk von Ameln patikino svarstymų dalyvius, jog dar nepradėto statyti dujotiekio projekte „griežtai paisoma visų tarptautinės teisės reikalavimų“, o nepriklausomas jo poveikio gamtai įvertinimas dar atliekamas. Nors kai kurių ekspertų vertinimu povandeninis vamzdynas gali atsieiti net tris kartus brangiau nei sausuma tiesiamas dujotiekis, „Nord Stream“ atstovai tikino, jog pasirinkta optimali trasa, todėl projekto įgyvendinimo kaštai bus mažesni, nei tiesiant sausuma. Pasitikėjimo ir skaidrumo stoka Svarstymuose kalbėję europarlamentarai palietė ES energetinio saugumo klausimus. Jie pabrėžė, kad pasitikėjimo ES ir Rusijos santykiuose stoka, o šiuo atveju – ir vienašališki kai kurių ES valstybių žingsniai – išlieka didele neišspręsta problema. Kalbėjusieji apgailestavo, kad Rusija nėra ratifikavusi ESOO konvencijos dėl Poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste, taip pat dėl skaidrumo ir dialogo su visuomene stokos. Peticijų komitetas ruošia pranešimą dėl galimų „Nord Stream“ dujotiekio pasekmių Baltijos jūrai. Komiteto pirmininko Marcin Libicki rengiamas pranešimas plenarinę sesiją turėtų pasiekti 2008 m. vasarą. |
|||
Liverpulis ir Stavangeris – 2008 m. Europos kultūros sostinės Kovas 28, 2008
Posted by niekolabaitokio in Kultūra.Tags: Europos kultūros sostinės 2008
add a comment
Nors šiemetines Europos kultūros sostines žemėlapyje skiria 800 kilometrų, šie „kultūros uostai“ šiemet bus arčiau negu bet kada. Estafetę iš Liuksemburgo ir Sibiu perėmę Liverpulis ir Stavangeris šiemet džiugins spektaklių, koncertų ir parodų gausa. Kultūros sostinėmis tapę miestai visus metus būna dėmesio centre. Tai leidžia ne tik parodyti miesto pasiekimus meno srityje, bet ir atnaujinti bei pakeisti kultūrinį miesto veidą.
Anglijoje įsikūręs Liverpulis geriausiai žinomas kaip bitlų gimtinė. Tuo tarpu Stavangeris – daugeliui negirdėtas už ES ribų esančios Norvegijos miestas, šiemet tapęs Europos kultūros sostine.
Europos kultūros sostines skiria Taryba remdamasi Komisijos rekomendacija, atsižvelgdama į Europos Parlamento Kultūros ir švietimo komiteto nuomonę. Pirmuoju Europos kultūros miestu 1985 m. tapo Atėnai, o 2005 m. pradėjus rinkti Europos kultūros sostines pirmąja tapo Korkas. Liverpulis: bitlai ir futbolas 2008 m. kultūros sostinės statusas simbolizuoja ekonominį ir kultūrinį Liverpulio atgimimą. Ėmus nykti šiame uostamiestyje klestėjusiai tradicinei pramonei – laivų statybai, metalurgijai, chemijos pramonei – miestui smogė skurdas ir bedarbystė. Sausio 11 d. prasidėjęs kultūros sostinės renginių atidarymas, kuriame koncertavo Liverpulio Karališkosios filharmonijos orkestras bei legendinio bitlų būgnininkas Ringo Starr, pritraukė tūkstančius žmonių. Vasarį vyks paskaitų apie Liverpulį ciklas bei bus atliktas Johno Tavenerio „Requiem“, apjungsiančiame pasaulio religijas. Šiemet populiariausių sėkmingai žaidžiančių Didžiosios Britanijos futbolo klubų – „Liverpulio“ ir „Evertono“ – miestas rengs knygų muges, poezijos skaitymus ir fotografijos parodas. „Anfieldo“ stadioną birželio 1 d. sudrebins Paulo McCartney koncertas. 2004 m. Liverpulio krantinė įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Šiame atvirame uostamiestyje visuomet maišėsi skirtingos kalbos, kultūros ir religijos. 450 mln. gyventojų turinčiame mieste šnekama apie 60 skirtingų kalbų. Liverpulis – tai ne tik Merseyside jūrų muziejus, bet ir „Mathew Street“ fiesta – didžiausias nemokamas Europos muzikos festivalis. Stavangeris – atviras idėjų uostas Stavangeris – fiordų, ledynų ir krioklių išvagotos „vidurnakčio saulės šalies“ atspindys. Pagal gyvenimo kokybės ir šalies taikingumo rodiklius, Norvegija visuomet užima pirmąsias vietas. Stavangeris, kuriame nedarbo lygis siekia 1 proc., nėra išimtis. Darbo suteikia naftos, laivininkystės, žvejybos ir miško pramonė. Į geriausių pasaulio vaizdų kategoriją pretenduojantis vėjuotas fiordinis miestas yra laikomas Norvegijos medinių namukų sostine. Įstabaus gamtovaizdžio Stavangeryje rasite ne tik sardinių konservavimo ir naftos muziejus, bet ir įžymų simfoninį orkestrą. Kultūros sostinės renginiai Stavangeryje suksis aplink atviro uosto idėją. Stavangeris šiemet tampa naujų laisvų idėjų ir meninių ieškojimų uostu. Jame susipins literatūra, muzika ir vaizduojamieji menai. Kūrybinėse dirbtuvėse paprasti stavangeriečiai bus skatinami kurti patys, o vietiniai menininkai vykdys bendrus projektus su partneriais iš užsienio. Tarp jų bus ir menininkų iš Lietuvos – O. Koršunovas Norvegijos fiorduose režisuos pagrindinį Stavangerio renginį – teatrinę misteriją pagal specialiai šiam įvykiui Jono Fosse parašytą pjesę „Pasakos gamtoje”. Kitąmet Europos kultūros sostinėmis taps Lincas ir Vilnius. |
||
|
Žuvis ar žvejys? ES žuvininkystės politikos dilemos Kovas 28, 2008
Posted by niekolabaitokio in Žemės ūkis, žuvininkystė.add a comment
Vandenyje nardanti žuvis daugeliui tautų yra gyvybės ir vaisingumo simbolis. ES kasmet sugaunama ir užauginama 7,3 mln. tonų žuvies, o iš žuvies „duoną valgo“ 260 tūkst. žvejų. Kaip šiandien atrodo 1970–1983 m. sukurta ir 2003 m. reformuota Bendroji žuvininkystės politika (BŽP)? Pasaulis lėtai įsisąmoniną faktą, kad nelikus žuvies neliks ir žvejų. Ar bandant išsaugoti žuvų populiacijas be darbo liks tūkstančiai žvejų? Ką apie BŽP ateitį mąsto Žuvininkystės komiteto nariai?
Žuvininkystės pramonė, kurioje dirba daugiau nei ketvirtis milijono ES žvejų, sukuria mažiau nei 1 proc. Europos BNP. 2003 m. pradėta vykdyti Bendros žuvininkystės politikos (BŽP) reforma, turinti išsaugoti jūrų ekosistemas, užkirsti kelią žuvų išteklių mažėjimui ir žuvininkystės pramonės nuosmukiui.
Reforma ir Europos žuvininkystės fondas (EŽF) Europos žuvininkystės fondo biudžetas 2007–2013 m. laikotarpiu sudaro 3.8 mlrd. eurų. Šios lėšos skirtos remti žvejybos laivų modernizavimą ir akvakultūrą, socialines priemones, tokias kaip perkvalifikavimas, kompensacijos ir pagalba jauniems žvejams, norintiems pirmą kartą įsigyti naudotą laivą. Paramą taip pat gali gauti norintys atsisveikinti su žuvininkyste ir imtis kito verslo. Reformuotoje Bendrojoje žuvininkystės politikoje siekiama apriboti ES žvejybinio laivyno pajėgumus, didelis dėmesys skiriamas aplinkai nekenkiantiems žvejybos metodams. Reforma buvo neišvengiama, kadangi kelioms žuvų rūšims, tokioms kaip menkės, ėmė grėsti visiškas išnykimas. Baltijoje vis mažiau plekšnių ir uotų. Ar apie ungurius ir lašišas mūsų anūkai sužinos tik iš spalvotų paveiksliukų? Kokią išeitį mato EP Žuvininkystės komiteto nariai? Išsaugokime žuvis Philippe Morillon (Liberalų ir demokratų aljansas, Prancūzija) nuomone, svarbiausia suderinti mokslininkų pateikiamas išvadas ir žvejų patirtį. Anot jo, Žuvininkystės komitetas šių grupių tarpusavio pasitikėjimą kūrė nuo pat reformos pradžios. Pasak Avril Doyle (Europos liaudies partijos ir Europos demokratų frakcija, Airija), „BŽP daugiau nei dviems dešimtmečiams įtvirtino neadekvačią kvotų ir žvejų pajamų sistemą, su nepakankama stebėsena ir įgyvendinimu bei jūrų ekosistemos griovimu, sugaunant per daug žuvies“. Anot jos, iš šios politikos nelaimėjo niekas. Georg Jarzembowski (Europos liaudies partijos ir Europos demokratų frakcija, Vokietija) sako, jog jo prioritetas – subalansuota žuvininkystės politika ir kvotas viršijančios žūklės sustabdymas, „sukuriant ilgalaikį pajūrio regionų žvejų pragyvenimo pagrindą.“ Jam pritaria Stavros Arnaoutakis (Socialistų frakcija, Graikija), raginantis aktyviau kovoti su brakonieriavimu ir pragaištingais žvejybos būdais. Nereikalingų žuvų išmetimas Elspeth Attwooll (Liberalų ir demokratų aljansas, Jungtinė Karalystė) nuomone, dabar svarbiausia sukurti naujas žuvų išteklių išsaugojimo strategijas, mažinant priegaudą ir nereglamentuojamą žvejybą. Per metus pasaulyje išmetama nuo 7 iki 27 milijonų tonų žuvų, t.y. ketvirtadalis visų pagaunamų žuvų ir kitų gyvūnų rūšių. Tai reiškia, kad „nepageidaujamos“, mažiau vertingos žuvys laikomos paprasčiausiomis šiukšlėmis. Manoma, kad žvejojant tralais, Europoje išmetama apie 70–90% visų jais sugaunamų žuvų. 2008 m. sausio 31 d. plenariniame posėdyje priimtoje rezoliucijoje EP ragina mažinti nepageidaujamą priegaudą ir siūlo ilgainiui visiškai uždrausti įsigalėjusią žuvų išmetimo praktiką. Šiaurės Atlante per metus į jūrą išmetama 13 % sugaunamų žuvų – 1, 3 mln. tonų, Šiaurės jūroje 0,5 – 0,9 mln., Viduržemio ir Juodojoje jūrose – 4,9 % sugautos žuvies, Baltijos jūroje – vidutiniškai tik 1,4 %. Tinkluose taip pat žūva jūrų žinduoliai ir paukščiai. |
||
Princas Čarlzas: „Jei svyruosime, vaikai ir anūkai mums neatleis“ Kovas 28, 2008
Posted by niekolabaitokio in Aplinkosauga.add a comment
Ketvirtadienį į europarlamentarus kreipėsi Briuselyje su dviejų dienų vizitu lankęsis Velso princas Čarlzas. Jis ragino stabdyti klimato kaitą ir tropinių miškų naikinimą sukuriant „kiek įmanoma platesnę valstybinių, privačių ir nevyriausybinių organizacijų partnerystę“. Primindamas apie artėjančią katastrofą, jis pabrėžė, jog pokyčiai neįmanomi be „aiškaus Europos ir jos piliečių rodomo pavyzdžio“. „Kiekvieno iš jūsų vaidmuo bus lemiamas“, – sakė princas ES įstatymų leidėjams.
Princas Čarlzas kovoja su klimato kaita ne tik politinėje scenoje – jis rodo asmeninį pavyzdį kasdieniniame gyvenime. Princas stengiasi atsisakyti kelionių lėktuvu, be reikalo nešvaistyti energijos ir produktų, naudoja biodegalais varomus automobilius.
EP pirmininkas H.-G. Pöttering padėkojo princui už tai, kad jis „tapo vienu pirmųjų tarptautinės viešosios nuomonės formuotojų, prabilusių apie visuotinio atšilimo grėsmę“. Parlamento pirmininkas užtikrino, kad princo teigiamai įvertintus naujuosius Europos Komisijos pasiūlymus dėl mažai CO2 išskiriančios ekonomikos sukūrimo europarlamentarai bandys paversti teisės aktais dar iki 2009 m. birželį vyksiančių europinių rinkimų. Tiksintis pasaulio pabaigos laikrodis Sosto paveldėtojas nebandė pagražinti padėties, į kurią pateko pasaulis. „Neseniai sužinojome, jog Šiaurės ašigalio sniego kepurė tirpsta taip greitai, kad po septynerių metų vasarą jos iš viso neliks“, – sakė princas. „Pasaulio pabaigos laikrodžio rodyklės suka vidurnakčio link. Su klimato kaita reikia kovoti drąsiai ir revoliucingai“, – teigė jis. Velso princas priminė, jog JT Klimato kaitos komisijos duomenimis, temperatūros padidėjimą stabilizavus tarp 1,5 ir 2,5 laipsnių, „net 2 mlrd. žmonių gali trūkti vandens, o 30 proc. augalų ir gyvūnų rūšių grėsti išnykimas“. Pasaulinis oro kondicionierius Atogrąžų miškus pavadinęs natūraliu pasaulinį klimatą reguliuojančiu termostatu, palaikančių didelę dalį vargingiausiai gyvenančių pasaulio žmonių, Princas priminė, jog kasmet pasaulyje iškertama 20 mln. hektarų miškų – tai atitinka Anglijos, Velso ir Škotijos teritorijas kartu sudėjus. Anot sosto paveldėtojo, mes naikiname ne tik planetos „oro kondicionavimo sistemą“, bet ir visą bioįvairovę. „Tai prilygsta be galo vertingos bibliotekos sudeginimui net neperskaičius knygų“, – apgailestavo Velso princas. Visuotinio bendradarbiavimo svarba „Klimato kaita yra milžiniškas iššūkis, reikalaujantis didžiausio masto viešo, privataus ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimo“, – sakė princas, kol dar ne per vėlu ragindamas įsitraukti kiekvieną valstybę ir žmogų. Jis akcentavo Europos įmonių vaidmenį kovojant su klimato kaita. Princas priminė, jog prieš Balio konferenciją „Corporate Leaders Group“ bei kitų Europos įmonių aljansas subūrė 170 pasaulinių bendrovių, raginančių nustatyti moksliškai pagrįstas anglies dvideginio išmetimo mažinimo normas. „Jei svyruosime ir nepateisinsime vilčių, vaikai ir anūkai mums neatleis“, – sakė princas. Europarlamentarų ovacijos Princo Čarlzo kalba susilaukė audringų EP narių ovacijų. Mūsų pakalbinti europarlamentarai teigiamai įvertino Velso princo pasisakymą. Aplinkosaugos komiteto pirmininko pavaduotojas Dan Jørgensen (Socialistų frakcija, Danija) teigė, kad išreikšto idėjos visiškai atitinka Parlamento poziciją. „Turime nustatyti labai aukštus tikslus – tiek valstybiniam, tiek privačiajam sektoriui“, – sakė deputatas. Britų konservatoriams atstovaujančio Parlamento pirmininko pavaduotojo Edward McMillan-Scott teigimu, „būsimasis Anglijos karalius šnekėjo apie problemas, kurias atidžiai analizavo daugelį metų“. „Žmonių, tokių kaip princas Čarlzas, lyderystė labai svarbi. Manau, jog jis pasirinko tinkamą tribūną savo pasisakymui“, – teigė politikas. |
||||
|
||||
|
Šv. Velykos – atgimimo ir atsinaujinimo metas Kovas 28, 2008
Posted by niekolabaitokio in Kultūra.add a comment
Dauguma europiečių jau atšventė Velykas, kiti jas dar tik švęs po mėnesio. Pavasarį švenčiamos krikščioniškosios Velykos, žydų Pesacha bei jazidų Naujieji metai. Prisikėlimo šventė užima svarbią vietą ir netikinčiųjų širdyse. Tai šeimų susibūrimo, dienų ilgėjimo ir gamtos atgimimo metas. Velykos – tai margučių dažymas, šokolado šventės, laužai, žaidimai, procesijos ir įvairiausi ritualai. Kaip ši šventė minima skirtingose ES valstybėse ir kaip ją sutinka europarlamentarai?
Pavasario lygiadienis bei Šv. Velykos – didelį simbolinį vaidmenį turinčios datos. Prisikėlimą, atgimimą ir apsivalymą Europos šalyse simbolizuoja margučių spalvinimas, laistymasis vandeniu ir plakimas. Žvilgtelėjus į velykinius papročius paaiškėja, kad esame daug panašesni vieni į kitus, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Europiečiai turi galybę bendrų iš senovės atėjusių papročių ir tradicijų.
Katalikai ir protestantai Šv. Velykas šiemet šventė kovo 23 d., o stačiatikiai jas minės balandžio 27 d. Kaip Kristaus prisikėlimo šventę sutinka europarlamentarai? Šeimos ir draugų šventė Visoje Europoje Velykos yra visų pirma šeimos šventė. „Slovėnijoje Velykų metu svarbiausia leisti laiką su šeima – į bažnyčią visi kartu kasdien einame nuo ketvirtadienio iki pirmadienio“, – sako Ljudmila Novak (Slovėnija, Europos liaudies partijos ir Europos demokratų frakcija). Bastiaan Belder (Olandija, Nepriklausomybės/demokratijos frakcija) prisimena šiemetines Velykas: „Šventėme su žmona, vaikais ir keturiais anūkais. Velykos nėra paprasčiausia išeiginė, jos turi gilią religinę prasmę. Velykų sekmadienį dukart lankėmės bažnyčioje.“ Satu Hassi (Suomija, Žaliųjų frakcija/Europos laisvasis aljansas) pirmąją Velykų dieną dar teko rūpintis namo remontu, tačiau ji atsigriebė vėliau. „Velykų pirmadienį su draugais ragavome avienos kepsnio ir velykinio deserto „pasha“. Stalą puošėme narcizais, o langus – velykinėmis raganomis.“ Senosios tradicijos Jana Hybášková (Čekija, Europos liaudies partijos ir Europos demokratų frakcija) papasakojo apie plakimo tradiciją, paplitusią Čekijoje ir Slovakijoje. Sakoma, kad simbolinis moterų plakimas ir liejimas vandeniu padeda išlaikyti grožį ir išsaugoti sveikatą. Atsidėkodamos moterys apdovanoja vyrus kumpiu, margučiais ar pinigais. „Net išvykę slidinėti į kalnus nepamiršome pasiimti gluosninių rykščių. Pirmadienio rytą aš ir dukterys laukėme, kol mano brangusis vyras ateis mūsų plakti. Buvo daug klykimo“, – šypsosi europarlamentarė. Sveikatos linkėjimą reiškia ir Lietuvoje paplitęs plakimas verbomis. Adina-Ioana Vălean (Rumunija, Liberalų ir demokratų aljansas) papasakojo apie ugnies atsinešimo į namus ritualą: „Sekmadienio naktį po religinės ceremonijos suvalgę duonos ir paragavę vyno namo parsineša ugnį – ceremonijos metu pridegtą žvakės liepsną“. Pasak EP nario iš Lietuvos Eugenijaus Maldeikio (Sąjunga už tautų Europą), dirvoje užkastas Velykų kiaušinis leis sulaukti gero derliaus, o toliausiai nuridenusio margutį laukia sėkmingi, laimės kupini metai. „Estijoje velykinius kiaušinius margina vaikai, o slepia suaugusieji. Sakome, kad juos atneša kiškiai. Žmonės dovanoja vienas kitam karklo šakeles su besprogstančiais „kačiukais“. Išėję laukan, klausiame vaikų, ar saulė šoka“, – pasakoja estų europarlamentaras Andres Tarand (Socialistų frakcija). „Po Didžiojo Šeštadienio Velyknakčio mišių prasideda Velykos. Sekmadienį mūsų namuose ieškoma paslėptų margučių ar šokoladinių kiaušinių“, – pasakoja Kathy Sinnott iš Airijos (Airija, Nepriklausomybės/demokratijos frakcija). Atgimimas ir naujas gyvenimas „Man Velykos – pavasario ir naujos gyvybės šventė, todėl ją paskyriau gamtos gynimui spaudos konferencijose“, – prisimena Velykų darbymetį David Hammerstein (Ispanija, Žaliųjų frakcija/Europos laisvasis aljansas). „Taip pat ruošiuosi pasaulietiškai švęsti žydų Velykas – simbolinių pietų metu mąstysiu apie prieš priespaudą kovojančias tautas, tokias kaip tibetiečiai“, – tvirtina europarlamentaras. Europoje gyvena įvairias religijas išpažįstantys skirtingų tautybių žmonės. Vokietijai atstovaujanti kurdų kilmės Feleknas Uca (Europos vieningųjų kairiųjų frakcija/ Šiaurės šalių žalieji kairieji) kovo 21 d. lankėsi Turkijos Dijarbakiro mieste. Pavasario lygiadienio metu ji šventė kurdų naujuosius metus – Newrozą, kitų tautų vadinamą Nowrūzu ar Navruzu. |
||
|
R. K. Pachauri: „Išplauksime arba paskęsime kartu“ Kovas 28, 2008
Posted by niekolabaitokio in Aplinkosauga.Tags: IPCC, kaita, klimato, ledynai, pasaulinis atšilimas, saugumas, tirprimas
add a comment
Šią frazę ištarė mūsų kalbintas Nobelio premijos laureatas, Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) pirmininkas. Po susitikimo su Parlamento pirmininku H.-G. Pötteringu, Rajendra K. Pachauri atsakė į mūsų klausimus apie klimato kaitos grėsmę, technologinę, politinę ir asmeninę kovą su pasauliniu atšilimu. „Norėdami pakeisti pasaulį, patys tapkime pokyčiais“, – citavo Mahatmą Gandhį IPCC vadovas, ragindamas Europą būti klimato kaitos stabdymo priešakyje.
JT Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija – 1988 m. įkurta institucija, apibendrinanti viso pasaulio ekspertų ir mokslininkų pateikiamą mokslinių tyrimų medžiagą. 2007 m. IPCC ir buvusiam JAV viceprezidentui Alui Gore’ui buvo skirta Nobelio taikos premija už pastangas gilinti žinias apie dėl žmogaus kaltės vykstančią klimato kaitą.
Skaitykite interviu su IPCC pirmininku Rajendra K. Pachauri, kovo 26 d. dalyvavusiu EP Klimato kaitos komiteto rengiamoje teminėje sesijoje. Panašu, kad klimato kaita yra didžiausia grėsmė pasauliui, pavojingesnė net už terorizmą. Neseniai ES kovą su pasauliniu atšilimu paskelbė savo prevencinės saugumo politikos pagrindu. Apie kokias grėsmes šnekame? Klimato kaita – kritulių pokyčiai, ledynų tirpimas ir vandens poreikio didėjimas – sukels vandens trūkumą visame pasaulyje. Tai gali atvesti prie regioninių konfliktų dėl vandens resursų. Grėsmę kels ir dažnėjantys ir aštrėjantys potvyniai, sausros, karščio bangos. Pakankamai maisto neužsiauginančių regionų žmonėms gali tekti palikti vietas, kuriose jie gyvena – jei migruos didelis žmonių skaičius, didės įtampa ir konfliktų grėsmė. Matyt Norvegijos Nobelio komitetas, įteikęs taikos premiją IPCC ir A. Gorui, suvokė klimato kaitos poveikį taikai ir stabilumui. Turime suprasti, kad nė vienas pasaulio kampelis nėra apsaugotas. Tirpstantys ledynai – pasaulinio atšilimo lakmuso popierėlis. Milžiniškas ledo masyvas netrukus atskils nuo Antarktidos. Kodėl mums turėtų rūpėti ledynų ir poliarinio ledo tirpimas? Dėl daugelio priežasčių. Kai kurių regionų, tokių kaip Pietų Azija ir Kinija, upių sistemos pradės netekti vandens, kils jūrų lygis. Tai jau vyksta dėl terminių sąlygų vandenynuose pasikeitimo. Jei įgrius milžiniški vakarų Antarktidos ir Grenlandijos ledynai, dengiantys sausumos paviršių, sulauksime kelių metrų vandens lygio kilimo. Sunku pasakyti ar ir kada tai įvyks, tačiau tokia tikimybė tikrai yra. Ar naujos technologijos padės sustabdyti klimato pokyčius? Turime suvokti, kad egzistuoja tam tikra inercija. Net ir stabilizavus šiltnamio dujų kiekį, klimato kaita tęsis dar keletą dešimtmečių. Negalime sustabdyti klimato kaitos šiandien, tačiau įmanoma ją pristabdyti ateityje. Dėl to labai svarbu pradėti mažinti šiltnamio dujų išmetimą ir stabilizuoti atmosferos ir klimato padėtį. Technologijos – sprendimo dalis, tačiau jos tinkamai panaudojamos tik turint gerą politinių priemonių rinkinį. Įstatymai turi skatinti naujų technologinių sprendimų kūrimą ir aktyvesnį jau egzistuojančių technologijų „įdarbinimą“. IPCC ataskaitoje aiškiai pasakyta, kad reikalingos technologijos jau taikomos arba netrukus bus pateiktos rinkai. Jomis bus pakankamai naudojamasi tik esant tinkamam politiniam kursui. Jei vyriausybės papildomai apmokestintų naftos produktus, automobilių pramonė gamintų efektyvesnes transporto priemones, o žmonės aktyviau naudotųsi viešuoju transportu. Kainų politika – svarbus pokyčių skatinimo instrumentas. Kaip Europa galėtų paskatinti kitus globalius veikėjus prisidėti prie klimato kaitos stabdymo? Labai svarbu iki 2009 m. pasirašyti naują tarptautinį susitarimą. Europa gali užkrėsti savo pavyzdžiu kitus. „Norėdami pakeisti pasaulį, patys tapkime pokyčiais“, – sakė Mahatma Gandhis, ir aš visiškai pritariu šiems žodžiams. Europa – didelis ir svarbus darinys, sėkmingu pavyzdžiu galintis įkvėpti kitus pasaulio regionus. Tai suteiktų Europai daugiau politinio svorio. ES turi suvaidinti lemiamą vaidmenį nustatydama kovos su klimato kaita kartelę. Džiugu, kad Europos Parlamento pirmininkas rodo didelį dėmesį klimato kaitos problemai. Džiaugiuosi būdamas čia – EP veikla nuteikia optimistiškai. Ar Nobelio premija turėjo įtakos Jūsų ir IPCC veiklai? Įtaka buvo dvejopa. Pirma, tai didelis visos IPCC mokslo bendruomenės pripažinimas ir padrąsinimas jai. Antra, klimato kaitos problemos rimtumą pradėjo suvokti daugybė žmonių visame pasaulyje. Aš pats einu iš proto keliaudamas (juokiasi). Galiu priimti tik 5-10 proc. gaunamų kvietimų, tačiau net ir tuomet tenka skraidyti kone nuolat. Dėl to nesijaučiu labai gerai, tačiau privalau skleisti žinią. |
||
Pekino Olimpinės žaidynės: daugiau laisvės ir tolerancijos? Kovas 14, 2008
Posted by niekolabaitokio in Žmogaus teisės.Tags: okupacija, Pekino olimpinės žaidynės, Tibeto laisvė
add a comment
Iki vasaros Olimpinių žaidynių Pekine likus mažiau nei 250 dienų, vis dažniau susimąstoma apie tai, ar jos paskatins Olimpinių principų – tolerancijos ir „garbingo žaidimo“ – įsigalėjimą už Kinijos sporto aikščių ribų. Dviejuose Europos Parlamente lapkritį rengtuose svarstymuose pažvelgta į žmogaus teisių padėtį Kinijoje bei Tibete. ES privalo išlaikyti spaudimą ir netoleruoti žmogaus teisių pažeidimų šioje Azijos šalyje, teigė diskusijų dalyviai.
Ar nuolat smoge skendintis Pekino didmiestis vasarą visam pasauliui parodys ne tik paradinę savo pusę? Ar didžiausia pasaulio sporto šventė taps švente ir eiliniams Kinijos žmonėms, ar liks tik komunistų partijos valdžios įtvirtinimo viešųjų ryšių akcija? Atsakymų į šiuos klausimus ieškota dviejuose Parlamente rengtuose svarstymuose.
Panašu, jog kol kas Kinijos valdžia imasi represijų, propagandos ir problemų slėpimo strategijos. Kokia bus tikroji šių žaidynių, vykstančių mieste, kuris matė Tiananmenio žudynės, kaina? Gęstanti teigiamų pokyčių viltis Europos Parlamento žmogaus teisių pakomitečio lapkričio 26 d. rengtuose svarstymuose išreikštas susirūpinimas dėl besirengiant Olimpinėms žaidynėms nuolat stiprėjančios priespaudos ir kontrolės. Kinija – tai nutildyta žiniasklaida, nuolat persekiojami disidentai, Falung Gong nariai bei tibetiečiai. Kinija – tai vergiškas darbas „laogai“ priverstinio darbo stovyklose, politiniai kaliniai, 42 kategorijų visuomenei pavojingų asmenų sąrašai, milžiniška nelygybė ir prievarta iš namų iškelti žmonės. Diskusijoms pirmininkavusi EP Žmogaus teisių pakomitečio pirmininkė Hélène Flautre apgailestavo, kad svarstymuose nedalyvavo nei vienas iš įprastai į posėdžius atvykstančių Kinijos atstovybės diplomatų. Susitikimo dalyviai interneto telefonijos pagalba iš namų arešto sąlygomis gyvenančio šiemet Sacharovo premijai nominuoto disidento Hu Jia lūpų išgirdo apie Kinijos valdžios savivalę. Žmogaus teisių katastrofa Anot Hu Jia, tai, kas vyksta Kinijoje, galėtumėme pavadinti „žmogaus teisių katastrofa“: milijonas žmonių yra persekiojami, daugelis jų atsidūrė kalėjimuose ir psichiatrinėse ligoninėse. Disidento teigimu, Vakarai tikėjosi, jog žaidynės skatins demokratiją ir Kinijos atvirumą, tuo tarpu Kinijos vadovybė jas suvokia kaip galimybę įtvirtinti savo valdžią. Jis paragino Europą nepamiršti savo principų ir išlaikyti ginklų embargą Kinijai. Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) vardu šnekėjęs jo narys, buvęs olimpinis čempionas Pál Schmitt (Europos liaudies partija ir Europos demokratų frakcija, Vengrija), tvirtino, jog TOK neturi teisės spausti Kiniją žmogaus teisių srityje. Išgirdęs kritiką dėl tokios TOK pozicijos, europarlamentaras teigė, jog galbūt olimpiniam komitetui atėjo laikas padaryti politinį pareiškimą šia tema. Edward McMillan-Scott (Europos liaudies partija ir Europos demokratų frakcija, Jungtinė Karalystė) tvirtino, kad TOK jau yra tekę užimti politinę poziciją – jis dėl apartheido politikos uždraudė Pietų Afrikai dalyvauti 1964 m. Olimpinėse žaidynėse. Artėjant Kalėdoms, europarlamentaras priminė apie milijonus žmonių, nemokamai gaminančių prekes priverstinio darbo stovyklose. Ar norėtumėte pigiai pirkti politinio kalinio rankomis pagamintą prekę? Tibeto vėliava Lakričio 8 d. tarpfrakcinės Tibeto grupės rengtos konferencijos deklaracijoje išreikšta parama tibetiečių ir Kinijos valdžios dialogui, o Pekino Olimpinės žaidynės vadinamos teigiamų pokyčių galimybe. Susitikime dalyvavo EP pirmininkas H.-G. Pöttering, europarlamentarai ir ES parlamentų nariai, diplomatai, smėlio mandalą kūrę budistų vienuoliai, olimpiniai čempionai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Už okupuoto Tibeto ribų gyvenantys jaunieji tibetiečiai, siekiantys Pekine rungtis po Tibeto vėliava, europarlamentarams pristatė „Tibeto komandos“ iniciatyvą. Vidurio kelias – autonomija Konferencijos dalyviai pabrėžė pasaulio nuomonės svarbą Kinijos valdžiai. Jie priminė Pančen Lamos, 1995 m. tapusio jauniausiu pasaulio politiniu kaliniu, likimą bei apgailestavo dėl augančio politinių kalinių skaičiaus. Šnekėta ir apie Tibeto budizmo naikinimą: 2007 m. nutarimas nr. 5 teisę rinkti atgimusius lamas suteikia komunistų partijai. Tibeto išlikimui grasina ne tik „kultūriniu genocidu“ praminti procesai ir sistemiškas kinų kurdinimas Tibete, bet ir „karas prieš gamtą“: milžiniška tarša, medžių kirtimas ir urbanizacija. Konferencijos dalyviai darkart priminė, kad Tibetas tereikalauja autonomijos, kaip Tibeto identiteto ir gyvenimo būdo išsaugojimo priemonės. Vilties spindulėlis Tibetui? Tarptautinės kampanijos dėl Tibeto atstovas Vincent Metten apgailestavo, jog Olimpinėmis žaidynėmis pasinaudota kaip pretekstu nutildyti kitaip mąstančius ir didinti kontrolę. Konferencijoje šnekėjusios Monica Frassoni (Žaliųjų frakcija/Europos laisvasis aljansas, Italija) nuomone, „Olimpines žaidynes būtina išnaudoti kuo protingiau, išsivaduojant iš beviltiškumo jausmo ir artimiausiais mėnesiais susikoncentruojant ties keliais pagrindiniais uždaviniais“. |
|
